- kūlys
- 1 kūlỹs sm. (4) NdŽ, DŽ
1. N ryšulys: Kad atskleidė kūlį skepetų – akys klysta Skr. Padavė didelį kū̃lį popierų Raud.
2. gniutulas: Atnešk vielos kūlį, reiks išvyniot Km. ║ kamuolys: Ugnies kūlỹs KI435. Dūmų kūliai rš. Tik pasirodo kūlys [perkūnui trenkus], ir dega namas Šn. Juodi dūmai kūliais ėmė virsti iš kamino rš. Iš jo burnos ritosi kūlys garų P.Cvir. Liepsna šnypščia ir veržiasi į viršų lyg blizgančių peilių ar strėlių kūlys rš.
3. R, MŽ116, K, Ak didelis ilginių šiaudų pėdas stogui dengti: Užtaisė stogą su kūliù Brš. Kiek kūlių̃ pardien sukreti? Sdk. Anas ėmė kū̃lį šiaudų Lz. Visus kūlius pelės sukapojo Jnšk. Gyvą sudegino it šiaudų kūlį M.Valanč. Prisikrėtėm šešias kapas kūlių Ldk. Stogo šįmet jau neuždengsiu – nėr iš ko kūlių̃ pasidirbti Trg. Kūlỹs šiaudų ilginių J. Ruginius šiaudus krėsk į kūliùs stogams stiegti J. Darysim kūliùs stogui dengt Brš. Pristigęs skatiko, tenkinos apdengęs palaikiais kūliais Blv. Šiaudų kūlį uždegčiau, didį dūmą daryčiau JD167. Ką duosi? – Šiaudų kūliu padūduosiu ir dūdelę ataduosiu (vk.) Ds. Piktuosius vėl kaip kūliuosn surišę, inmes juos ugnin pragaro DP83. Kaip kūkaliai, surišti in kūlius DP86. | prk.: Šiaudų kūlys (nevėkšla, drimba) aukso mergą veda Jsv. Žodžiai vienan kūlin sumaišyta LT188. ^ Šiaudų kūlys kad žydės, tai tada aš pas tave sugrįšiu (niekad nesugrįšiu) Gr. Atiduos šiaudų kūliui žydint KrvP(Jnš). Atiduos, kai kūlys žaliuos PPr312. Lobis – šiaudų kūlys (nepastovus dalykas) ST181. Dievą glėbiais, velnią kūliais grobsto (sakoma apie davatkas) LMD. ║ suimtų linų ryšulys, pėdas: Kap tik išminti, tai paprastai ryšys, o kai neminti – tai linų kūlys J.Jabl. Atsiklojėję linai nuo pievų keliami rankomis, sudedami į didelius kūlius ir surišami šiaudų grįžtėmis rš.
◊ į kū̃lį atsigérti; N smarkiai pasigerti.
Dictionary of the Lithuanian Language.